Kelionė

GYVENIMAS tai kaip graži kelionė –
Išsirengi, keliauji ir grįžti atgal.
Vis priešais mus nežinoma vilionė,
Klaikus ir kerintis, tartum sirenos gal?

Akyse gi, tartum kaleidoskope,
Vaizdų vaizdai, bet efemeriški, trumpi…
Kelionėj veriasi ir gyja sopės –
Eini ir eidamas imi ir suklumpi.

Vieni laivais – bures ištempęs vėjas –
Kiti gi pėsti eis per miestus ir šalis.
Ir nors sakais, kad tu ne Odisėjas,
Bet nežinai, kiek tu papasakot gali…

Tai kas, kad tavo laivas nesudužo,
Tai kas, kad tu namuosna sveikas sugrįžai,
Tai kas, kad likusių viltis nelūžo
Ir kad pati sutikt išėjo su mažais…

O jei grįžai praūžęs ir praleidęs
Tėvų turtus, lėbaudamas viešuos namuos,
Tave sutiks, ir džiaugsmas jųjų veide
Viską gražiai atleis, viską ranka numos…

Jei mylima, kur andai laukt žadėjo,
Laiminga ir linksma nuėjo su kitu –
Tau širdį spaus, ir jai atneš lyg vėjas
Žiedų kvapus, nutolstant jūra nuo krantų…

Jei tėviškę, tarytum Marco Polo,
Nežinomas ir vargšas andai palikai –
Galėsi sekt, kaip ji graži iš tolo,
Kaip keitė veidą jos ir priešai, ir laikai.

Kelionė?.. Taip, jinai graži, kaip reta –
Kiek nuotykių, kiek įspūdžių ir kiek vaizdų!
Ir niekas taip giliai nežeis, kaip metai –
Negydys niekas taip įsenusių žaizdų…

Vis priešais mus nežinoma vilionė,
Klaikus ir kerintis, tartum sirenos gal?
Gyvenimas tai kaip graži kelionė –
Išsirengi, keliauji ir grįžti atgal…