Kaip šekspyro tragedijoj

PRASISKIRIA vakaro mantijos sunkus kruvinas aksomas
Ir saulė krauju prakaituoja, it Kristus Alyvų Darželyje
Keistuoliai mes naktį žvaigždes nusisagstome,
Kad čia tarp raidžių jos žydėtų dar naktį, dar žaliąją,

Ar ne šviesus dangus ir be to, ir be žodžių paliegėlių!
Abuoja gi pasaulio širdis, abuoja ir sužiedėjus.
Kas iš to, kad surinksi gėles, gėles sausažiedėles,
Kai žinai, kad kraujų vakare daugiau nei Šekspyro tragedijoj