Jų petitas

Štai saulė danguje, lyg ištirpdytas plienas,
gaivia šviesa nuklojo žemę mano,
ir nutekėjusi laukais, miškais, rugienom,
parašė naują puslapį sensacingo romano.
Nustebęs ir patrikęs klausiu vieną kitą:
– Ar neskaitei, ką saulė nūn parašė?
– Ak, negadinkit, ponas, apetito
mano mielai Mašai…
. . . . . . . . . . . .
– Ei, tolimi mano tautiečiai,
jums klausimą, kaip pirštinę, metu:
Kam jūs padarėt šioj Saulėtoj žemėj
gyvenimą – petitu!?