Išvargai tu

IŠVARGAI tu prie pamotės
Ilgesio metus,
Bet dabar tau laimės plotis
Ir saldumas kaip medus.

Mes tau aptversim rūtų darželi,
Rūtų darželį prie patvorėlio;
Mes tau išpiršim šelmį bernelį,
Šelmį bernelį iš karčiamėlės…

Nieks nematė tavo grožio
Pamotės namuos –
Mes tau dilgių, mes tau rožių,
Žodelius mes tau mamos.

Nusipudruosi skruostus ir smakrą
Ir pabarstysi akių vosilką –
Mes išbučiuosim krūtis ir kaklą,
Nuglamonėsim liemenio šilką…

Ne, mes duosim puikų miestą –
Gatvių du šimtu,
Kad čia purvas nepaliestų,
Einam, einame kartu.

Tave nuvesim, tave įkursim
Ant žalių marių mėlyno krašto,
Ten tavo dalią dalužę bursim
Iš vyvingriųjų pasakų raštų…