Giesmė

Skalsink, dieve, mūsų duoną,
Tiek žirnelį, tiek aguoną,
Visą žemės vargo kluoną…

O numaldęs alkį, alsą,
Stiprink dainiaus dvasios skalsą,
Duok jo kanklėms varpo balsą…

Nors, kas sėta, noksta, kvepia,
Stumdyk, verge, žagrę lepią –
Ji rytojaus žiedus slepia…

Daug dainelių jau skambėjo,
Jos tik mirksnį mus žavėjo
Lyg lengvutis sparnas vėjo…

Dainiau, metąs džiaugsmą pigų,
Semk iš skausmo, ne iš knygų
Žodį, dievo žaibui lygų…

Tą, kuris mums galią duoda,
Verčia aušti naktį juodą,
Skelbia viltį ir paguodą…