Genijaus virtuvė

plakė dygliuotu įnagiu
kaip visada su įkvėpimu
kiekvieną nugaros lopinėlį
kol ištrykšdavo kraujo lašas
pilna druskos ir prieskonių sauja
trindavo kaip
mylimos moters kūną
ir galiausia atiduodavo ugniai
šypsodamasis plačia pasitikinčia
budelio šypsena
atlikta
toks buvo ir gyvenime
gurmanas
neabejojantis savo pašaukimu