->
IŠ KARTO buvo koktu,
Kad vieną taip paliko –
Apiplėštą, apvogtą
Ir veidu pakaliko.
Jaučiau, kentėjau – dar vis
Ateidavo nei sapnas koks
Man sekt, kaip skrenda gervės,
Per naktį nykt ir nokt.
Aš vis dar, vos tik leis
Vėl sulos saldžias sultis,
Pastatysiu po stiklais,
Prieš akis parpulsiu…
Prieblandom pritiktinai
Tenka nykt ir nokt per naktį;
Rodos, saulė tik tenai
Artima charakteriu.
Opūs lapai ir upės…
Smakras vis ant krumplio,
Ir taip lepios limpa lūpos,
Lyg akimirksnį tą trumpą…
Palikite komentarą