Fedra

TĄ VAKARĄ ištvino upės,
Tą vakarą krantuos netilpo,
O saulė užmarin be rūpesčio
Nuėjo aukso tiltu.

Tą vakarą laivai neskendo
Ir gailiai nekrykštė žuvėdros,
Tekėjo džiaugsmas tik pavandeniu,
Tekėjo džiaugsmas giedras.

Tą vakarą šaunus sietynas
Aukštam skliaute perlus patraukė –
Džiaugsmingų vandenų ištvinusių
Vaga nė laukt nelaukė.

Tą vakarą linksmi be galo
Lėbavo pasakų karaliai –
Viršūnėn ton sniegais nubalusion
Nenutūpė ereliai.

Tą vakarą vėdinos iždas
Ir liejos vynas, dužo taurės…
Džiaugsmingai gervės grįždamos
Išsitiesė į šiaurę.

Tą vakarą vargonai gaudė: –
Magnificat anima mea!
Tarytum marių pakraščius plaudamas
Ramus vakaris vėjas.

Tą vakarą ir mano žingsniai
Su tuo džiaugsmu tapte sutapo.
Tą vakarą, tą vakarą linksminos
Aliai medelio lapas…