Dvi impresijos

Kovo mėnuo
Žvaigždės kaip nebylės dukros
Lyžteli nuo
Rankos parudusį cukrų

Užgeri ir
Vandeniu stiklą skalauji
Na pasigirk
Kaip čia laiminga kaip nauja

Žydų kapai
Vėjuos įstrigus sekundė
Tuo ir tapai
Kuo ir skandino ir skundė

Šiaip tik rytais
Pastebi rankos nutirpo
Pirmąkart kai
Posparnius žiemai apkirpo

Mirę namai
Blunkanti spalio eilutė
Bet gyvenai
Taip kaip gyvenama būti

Dėsniais dievų
Grįžti į gimtąjį krantą
Pilku laivu
Paliktu andai olandų

Vėjuotą dieną viskas paprastyn
Žiūrėk ruduo tačiau kiek daug gyvybės
Šuva ir šunys šitie ir kiti
Gimtoji žemė kiaulės ir kiaulidės

Iš metų laiko liks gelsva kreida
Moliusko kiautas vazonėlis žemei
Supilti ne nuo dievo juk skriauda
Kad šulinį o išvietėje semia

Pavasaris purvu ir jaunatim
Seniai nelijo dar seniau nepustė
Tik zodiakas slinkosi artyn
Tik žuvys kaip kasmet pradėjo dusti

Tik išgenėjo smilkstančias šakas
Žmogus iš seno gudobelės krūmo
Ir trūko mano kauluose kažkas
Iš seno fotografijų gelsvumo