Duty free

užspringo laikrodis smėliu, sustojo;
pakaks byrėti, irti, nykiai srūti;
pelenai – pelenių kraitis, net sliekams jie kartūs

prieš gimstant dar reikėtų su tėvu pasitart
ir motiną subarti – galėčiau šimtmetį pabaigti tyliai;
žinau, kad nusivylei – žuvis esi, piranija baisi

gašlūnė! net urnoje girdžiu sopraną –
kai gieda ligi debesų bliūzelė atsagstyta ir liula
liaunutė leila, vykstanti iš rojaus emyratų

laineris išnyra virš debesų
ir zyzia radijas lyg uodas;
japonas krato palei ausį auksinį laikrodį –
kaip ponas bynas:
nutyla geišos, salonų liūtės,
kaimynė leila šypsosi ir užsimerkia

celano erškėtis į širdį tyliai sminga,
jaučiu ant sprando tavo ranką –
šaltą tarytum pokario miškų žiema,
o verkia sniegas – lyg kažkur paryžiuje
po sapno atsibudusi mergaitė,
po sapno, pagimdyto barikadų

pripildyto neapvaisintų moterų tylos;
o lainerio pilve – linksmiausios dujos:
jau ne laikas klausytis pelenų soprano

urnose pražysta piliarožės
ir liepos, ir motinos keptas
duonos kepalas ritasi
nuo kalno tiesiai į juodaodžio
vyriškio glėbį – tai jisai
iš liepsnojančio namo mergaitę išnešė ant rankų;

tikri vyrai juodomis šernų širdimis
į ugnį žiūri – lyg prievartautojai;
tėvynė – nutrypta angliška pievelė:
tiesiu ore virš jos vergystės kopėčias;
amerikoniškas blusas,
skėrių pulkelį paleidžiu laisvai ganytis;

šilkinėse kelnaitėse ir stringuose –
3 nepagydomos ligos;
geidžiu kalbėtis su ta moterim,
net urnoje – aistringai;
nebent reikėtų šokti iš lėktuvo
ir su kirais braidyti po jūros dumblių sąnašas;

prie jūros rasiu akmenuką, panašų į tave:
glostysiu jį, prausiu, myluosiu –
būsiu sutrikęs, persenęs gogenas

pelenus barstysiu poilsiautojams į veidus
ir gersiu alų su bukovskiu senoje daržinėje,
ant šalinės; o akmenuką mirdamas
slapčia laikysiu kišenėlyje
ir pragare juo ugnį įskelsiu