Dūmuos cigaro

Žaiski, jaunyste, džiaugsmu sukvatojus!
Pokylio rūme tu mielas svetys,
Kolei nelauktas ir greitas rytojus
Galvą pilkais pelenais pabarstys.
Niekam pasaulyje nepavydėdama,
Išpuošei pokylių rūmus rausvai.
Rytą alyvų žiedais sužavėdama,
Vakarą auksu žibintuos žvilgėdama,
Viską žadėjai, visus mylavai.

E, tiktai man tu ateit pasivėlini:
Juokas nuo veido raukšlių nebnuvaro.
Man jau ne rausvos svajonės, tik mėlyni
Sukasi dūmai cigaro.

Atnešiau širdį, kaip krišpolą kupiną
Mylimai žemei jaunystės aukos.
Sielvarto smūgiai jos aukurą trupina –
Kas gi dar meilės sapnų tebieškos?
Šiandien tik tolimas aidesis pinasi,
Tolimos erdvės giliai prasidaro,
Žavinčios akys ir šypsnis vaidinasi
Mėlynuos dūmuos cigaro.

Kam gi dar budinti sielgrauža skaudama
Pavogto džiaugsmo trumpa minuta,
Jeigu ji širdį, kaip varpą užgaudama,
Skamba kraupia prakeikimo gaida?

Žaiski jaunyste! Pokylio dieną
Vergas tik skaudamu nuobodžiu varo.
Svilina ašara sunkią blakstieną
E! . .. tai nuo dūmų cigaro.