Dėdės Juozapo pamokslas

Nuo Medvėgalio, nuo kalno
Aš kalbu jums kaip iš balno –
Senis atsirišęs:
– Vaikai! Stokit ant akmens,
Mokykitės nuo mažens,
Kaip paduoti kyšį.

Rodos, nieko ypatingo,
O iš tikro – sudėtingas
Yr tatai dalykas.
Viršininkas – didis ponas,
Nuo arielkos net raudonas –
Reik prieit iš tyko!
Jeigu, maišą atsirišęs,
Šauksi: prašom, imkit kyšį! –
Nieko neišeis!
Reik žinoti, reik mokėti,
Ką šypsotis, kiek turėti, –
Kad neįsižeistų.

Jeigu jam jau byra dantys,
Tai tokiam pakaks ir anties
Ar kokios vištelės.
Jei raudonas pasipūtęs –
Reikalingas kalakutas
Trylikos metelių.

Tartum viršininkas būtų –
Burbuliuoja kalakutas
Ir kieme, ir puode.
Stverk už sprando – į maišelį
Paguldyk, parišk juostelę
(Tautišką, ne juodą!)

Buvo kalakutas mielas –
Apgiedok jo vargšę sielą
Ir uždek žvakelę.
O tada žygiuok kontoron
Ir sutikęs pirmą storą –
Pakratyk maišelį.

Bet kad būtų aukštas tempas,
Kyšį pakabink ant lempos,
O tada ko nori
Jau prašyk – ne viską gausi,
Gausi tiek, kiek tau priklauso.
Pagal kyšio svorį.

Vaike, klausi neprotingai –
Kam išvis jis reikalingas? –
Atsakyt turiu:
Ką pas mus be kyšio gausi?
Na, nebent tiktai per ausį
Ar šiek tiek parų…