Dangaus miestas

Danguj yra didelis miestas –
Visai nesunku jį surast:
Pažvelk – visą metą nakties ten
Negęsta languos elektra,

Ten žmonės tokie kaip ir mes,
Vaikai mėgsta futbolą žaist
Ir myli labai savo miestą –
Tik auga žemyn iš viršaus…

Iš ryto dairais atsikėlęs,
Bet nebematai nieko, nes
Jie užveria mėlynas mėlynas
Tarytum linai langines.

Kas ilsis, kas eina į kiną,
O naktį ir vėl fabrikuos
Darbuojasi, lietų gamina
Visiems ežerams Lietuvos,

Rugpjūčio rūkus supresuoja
Labai taisyklingais lašais,
Raštelį kampe priklijuoja –
„Nežaiskit, vaikai, su žaibais!”

Pakrauna į debesis lietų
Centrinė Perkūnų stotis,
Ir vėjas – dangaus garvežys,
Pūškuodamas tempia į Lietuvą.

Jeigu dvi savaites nelijo —
Gal ten remontuoja žaibus,
Gal atostogauja visi jie
Ar posėdis baisiai svarbus.

Tenai – kaip ir čia — būna visko
Darbymety, vidur nakties –
Štai lenda pro skylę vagis su
Lietaus maišeliu ant peties.

Nuneš liaudies turtą į turgų,
Jei sučiuptas sargo nebus,
Ir, brangiai pardavęs jį turkams,
Kikens, kad nelyja pas mus…

Bet praneša per televiziją:
Rytoj apsiniaukę, ryt-lis…
Dangaus mėlynoji policija,
Matyt, areštavo vagis…