Dainiaus melodija

Kanklės – žadas mano…
Aš per jas – žynys…
Kas tą pat numano,
Būtį numanys…

Vingiuos žemės tako
Vien mįslių tyla –
Taip, kaip mums nusako
Amžių vaidila…

Kas be jo ištartų
Lūpomis, žodžiu
Žemės skundą kartų,
Pasaką žvaigždžių?

Dainius tuomi geras
Alpstantiems varguos,
Kad jo kanklių keras
Aimanas paguos…

Ten, kur vargas engia,
Sopes aš migdžiau,
Šiandien tesuspengia
Stygos dar saldžiau…

Ir telemia puotą,
Kur kančia nustos –
Žmogui dar neduota
Išmaldos kitos…

Imkit dovį didį,
Siųstą per mane –
Amžių rožės žydi
Ir žmogaus sapne…

Psalmei žydrio gryno
Atsiliepk, kas drįs –
Ją tik du težino:
Aš ir vyturys!