Daina girtuoklėlio

Turi katinas kačiukę,
Turi žąsinas žąsiukę,
Turi poniškas panaitę,
Turi bernas sau tarnaitę,
O aš, vyras aržuolinis,
Turiu butelį degtinės.
Muš kačiukės katinuką,
Peš žąsiukės žąsinuką,
Juoksis mergos iš bernelių,
Juoksis panos iš ponelių,
Tik aš vienas laimingiausias,
Nes degtinė – draugs tikriausias.
Į kišenių įsidėsiu,
Ją aš girsiu, glamonėsiu,
Bonkos kamštį išsitrauksiu,
Degtinukės paragausiu,
Tuo krūtinė bus šiltesnė
Ir galvelė bus linksmesnė.
O, kad Nemunas garbingas
Būtų šiandien išmintingas,
Kad ant mūsų susimiltų,
Savo vandenis išpiltų,
O degtinę įsilietų,
Viena degtine tekėtų, –
Tai būt lėbė! tai būt džiaugsmas!
Tai būt laimė, tai būt kauksmas –
Visi žmonės ir žvėreliai,
Visos žuvys ir paukšteliai
Vis prie Nemuno keliautų
Ir degtinės paragautų.
Žvėrys gertų ir riaumotų,
Žmonės šoktų ir leliotų,
Net žuvytės vis tik nertų,
Degtinukę mielą gertų;
Viskas džiaugtųs, šokinėtų,
Net ir žemė strapinėtų.