Buvo capri saloj

BUVO Capri saloj… Prie Tiberijaus vilos
Akmenėtu keliu greta slinkom pakalnėn
Ir jau žodžių pristigę, nusiminę ir tylūs
Mes pamatėme aiškiai, tarytum ant delno,

Kad to jokia jėga, kad to jokia galybė
Nepajėgtų atšaukti, nepajėgtų grąžinti,
Ką į tolį, nežinomą tolį beribį
Jau nusinešė laikas, it žiedą nuskintą…

Buvo Capri saloj… Prie Tiberijaus vilos
Krito žodžiai kieti, pikti, skaudūs, kaip kirčiai,
Jog nustebę praeiviai – suplukę, sušilę –
Atsisuko ir klausės mūsų kivirčo…

Nesuprato kalbos, bet aiškiausiai suprato,
Kad mums kloniai į debesis kalnais iškilo
Ir kad džiaugsmas, nešiotas daugelį metų,
Dingo Capri saloj, prie Tiberijaus vilos…