Atsiskyrimas

KIEKVIENĄKART, kai tik man reikia skirtis
Vis tiek su kuo ir kaip ilgam bebūtų:
Su žmogumi, miestu, šalim ar butu –
Skaudžioj nostalgijoj jaučiu, tarytum mirtį,

Šaltai palytinčią nykiu šešėliu
Ir ieškančią širdy kaulėtais pirštais,
Lyg bijančią kažko brangaus užmiršti,
Sudžiūvusio į knygoje įdėtą gėlę.

Tada matau šiltus, malonius veidus
Draugų, šalis bei miestus aplankytus –
Kaip kur gėlė žydėjo, saulė leidos,

Lyg ta mergaitė džiovoje nuvytus,
Kurios akyse žemės šauksmas klyko,
Bet laiko bėgyje nykte išnyko…