Atilos sapnas

Tu sapnavai – eini per žemę plačią plačią,
toks didelis – nuo žemės lig aukštojo dangaus.
Ranka žvaigždes renki, o kojos žiedus krečia,
Ir visame kely nei paukščio, nei žmogaus.

Tu sapnavai – kaip viešpats vienas karaliauji,
ir tavo sosto niekam liesti nevalia,
kaip vandenį geri tu pasmerktųjų kraują
ir diademą puoši kruvina gėle.

Tu sapnavai, kad dievas tu esi, buvai ir būsi
ir kad įminti žemės mįslei raktą suradai…
Bet kažkas tarė – niekas tu esi, buvai ir būsi.
… Ir nubudai.