Amžinas keleivi

Eitum, prisiglaustum prie peties gegužio –
Ko gi apsiniaukęs – lyg ruduo nykus?
Balti sodai linksta, soduos bitės ūžia,
Pinasi ramunės baltus vainikus.

Jaunu kūnu jaučiam drėgną juodą žemę –
Žmogui darbininkui poilsis brangus.
O rytoj – su saule! Giedrią dieną lemia
Blaivas ir spalvingas vakaro dangus.

Laimindama skrenda gero derliaus deivė.
Tankus vasarojus. Varpa bus brandi –
O kodėl tu, žmogau, amžinas keleivi,
Šioj didžiulėj žemėj vietos nerandi?