Alėjoj

PRABĖGDAVO vėjas, tik dulkes pakėlęs,
Praeidavo žmonės, lyg sutemų dvasios –
Man tuščia ir ilgu alėjoj…

Ir pinasi svajos vainikais, lyg gėlės, –
Aš laukdamas ieškau, ieškau, lyg rasiu,
Ko ištisą amžių ilgėjaus…