Akys

YRA TOKIOS akys, kaip rudenio
Gervių ištiesti kaklai,
Ir tokios kaip saulė vidudienį
Šiltos, ir šaltos kaip stiklai.

Taigi yra nuostabios akys –
Šilkinis gervių ilgesys,
Kur trikampiu tolin plakas,
Į pasakų šiltas šalis.

Kažkur nuvargę ir apmirę,
Savyje sielvartą marins,
Svajos pasaulį, meilę tyrą,
Lyg netekėjus moteris.

Kaip gervių skausmo begalinio
Lėnus mojavimas sparnų,
Yra numėlusios kaip linas,
Kaip skliautas rudenio dienų…

Beprasmiškai plasnojančios plaštakės.
Kažkur jau mėlyna ir žalia.
Yra šilkinio skausmo akys,
Kur būtų aiškus mano kelias…