Žiedelis

Ryto rasos pasiilgęs,
kur tu, žiedeli, žydėsi,
kas tavo veidą suvilgys,
kas tau kaitroj neš pavėsį?

Kyla už marių, už girių
pilkas, tamsus debesėlis …
Vėjas, kaip burę, jį iria,
linksta jau medžiai ir gėlės.

Paukščiai, ir žmonės,
ir dulkės bėga iš viesulo kelio …
Tu tik, ištroškęs, nepulki,
tu tik jo laukei, žiedeli.