Žiedai, žvaigždės ir sapnai

Visi žiedai nukrito, niekas niekas
jų nesurinks.
Visų pušų viršūnės – sniegas! sniegas! –
vaitos ir links.

Ir tam baltam pasauly būsi vienas,
toks vienas tu,
kaip naktys dienos bus, kaip dienos – mėnesienos
baltų naktų.

Kaip sidabrinės žvaigždės Paukščių Kelio,
sapnai žėrės,
ir akys rymančio šalikelėj smūtkelio
žiūrės, žiūrės.

Žiūrės, žiūrės į žiedlapius po sniegu ir į tavo
gelmes, dangau,
ir kris žiedų, ir degs žvaigždžių, ir bus sapnų krūtinėj tavo
daugiau, daugiau …