->
Dykumų smėlyj atsiveria žemės akis – žydra oazė.
Girių gūdžioj glūdumoj ima juoktis verdenė.
Pro kietą klintį prasimuša geizerio strūklės.
Naktį kalniečių sodybose tykiai čiurlena fontanai.
Mėnesienoje miega – permatomi kaip stiklas – fiordai.
Vėsių vandenynų paviršiuje mirga žvaigždėta migla.
Dumbliną džiunglių žolę neša atogrąžų potvyniai.
Teka Azijos tyrais iš nuovargio mirštančios upės.
Putodami puola Alpių upokšniai į slėnius žalius.
Lietūs ir liūtys. Rasa, ledai ir mėlynas žemės sniegas.
Žveją nuolat masina slaptinga gili sietuva: vanduo.
Neramų jūreivį vilioja nežinomi toliai: banga.
Palikite komentarą