Už vandenų

Nusiginė pulkus šešėlių
Per veidus vakaras — piemuo.
Iš melsvo rūko žvaigždės kėlė —
Ratu sustojo parymot.

Iš tolo vandenų paviršium
Atslysta vilnys pamažu
Ir sudejavusios numiršta,
Žuvėdrom kritę po gūžiu.

Pakrantėm glūdumos nutįso —
Pakrantėm mirštančių dienų…
Spindėk, spindėk tose akyse,
O saule, ten — už vandenų!