Upės melodija

Spėriai, spėriai sravi upė,
Ir klajoklis iria, iria –
Jis tik mena, jam tik rūpi,
Ką toliau likimas skyrė…

Varės jis pro saulės šlaitą
Ir per audros klaikų rūką, –
Daug ką, daug kas širdžiai kaita,
Nes, kas buvo, neužtruko…

Vakar jam žydėjo ievos
Ir dainavo ąžuolynas,
Šiandien kloji tuščios pievos,
Dunkso kranto kalnas plynas…

Pakelėj malūnai, bokštai,
Kryžiai, svirtys, žemės toliai –
Tik neriba, ko jis trokšta,
Ko jis meldės ligi šiolei…

Tik neaušta, kas jam rūpi –
Daugsyk saulė gimė, mirė,
Vis į tolį skuba upė,
Ir klajoklis iria, iria…