Tyla

SRAUNŪS, smagūs upeliukai teka
Ir tyška malūnuos.
Paklausyt, kaip jie ir liepos šneka,
Vienas malonumas!

Tai putokit, upeliukai skardūs,
Padavimą tęskit!
Artima man taip mintis ir vardas
Šitos jūsų pasakos.

Atsidūsta liepos, o giliai, skausmingai.
Gal ir jos ką mena,
Kad, užkandę žadą, linkčioja sustingę
Ir skundžias gyvenimu.

Štai ataidi lapais upeliukų juokas,
Viršūnėm ateina!..
Bet ir vėlei girdisi atokiai
Šermenys ir aimanos…

Gal paseks, kai rytą saulei tekant…
Upeliukai, tęskit!
Ak, išblaškė vėjas liepų šneką
Ir tą mano pasaką!