Susigalvojimas

Aš negaliu atsižiūrėti
dangaus žvaigždžių ir marių dugno žalio
ir pora žodžių iš gražiausios psalmių vietos
apsimainyti su pačiu karaliumi.

Naktis juoda, kaip neįskaitomas talmudas,
prispaudžia mano širdį su ranka juodžiausia.
Ir dūšia pasiilgusi, nuliūdusi
jau nieko, nieko, nieko nebeklausia.

Žiūriu į žemę kaip prieš mišią per apšlakstymą
ir kruvina Auka susigalvojęs
ir negaliu atsižiūrėti brevijoriaus lakštų,
mano tragedijos už sukryžiuotas Dievo kojas.

Alsuoju mirštančios gaidos atodūsiais,
visųjų apačių visu alsavimu
ir apsilieju ašara, kaip katalikas ercheologas
pas seną Kapernaumą.