Smiltys ir metai

Pro Tavo pirštus, Viešpatie, kaip smiltys srūva laikas,
pro Tavo pirštus, Viešpatie, jis bėga kaip vanduo,
ir aš renku jo trupinius, kaip renka žiedus vaikas,
ir upių aš einu ieškot ir niekur nerandu…

Bėgs baltos smiltys, bėgs ir bėgs, ir žvaigždės degs ir leisis,
o man pakaks tų trupinių, tų spindulių šaltų,
nes Tu juos papuošei dienos žiedais stebuklingaisiais,
ir vakaro šviesa esi, o mano Dieve, Tu.

Bėgs Tavo upės, bėgs ir bėgs, kaip bėga mūsų metai,
o man pakaks sroves dainos, lietaus lašų šaltų,
nes Tu esi mirties tvane viršūnė Ararato
ir amžina gelmė esi, o mano Dieve, Tu.