->
Brėkšta. Pieva sklidina rasos –
Per kraštus lyg ims ir pasilies.
Kažin kas čia po kruopelę spindinčios šviesos
Uždegė ant kiekvienos žolės.
Pieva šilkine basa brendu.
Ir jaučiu – į kraują suteka rasa.
Ir iškart užgyja daug žaizdų…
Lyg ta pieva – žemė man visa.
…Rodosi, keliaujanti, basa,
Žemėje bekraštėj aš – rasa…
Palikite komentarą