Atsisveikinimas su piene

Sudie, piene,
daugiau niekada čia negrįši.
Užmigsi betono karste
ir miegosi tūkstantį: metų.
[Daugiau…]

Popietė

Ant upės kranto
Aukštoj žolėj
Po dideliu gluosnio šešėliu
Miega baitas arklys.
[Daugiau…]

Avižos

Praūžė gaižus pelenuoti vėjai,
Ir kraujo skonį žemė jau pamiršo…
Ir kvepia krosny duona… Tik tavęs nėra…
Ir duona kvepianti sudrumsčia viską,
Ir seną baimę iškelia į viršų…
[Daugiau…]

Šiaurės vasaros

Kelia vidudieniai smilgą ir svėrę.
Tolimas kelias – ligi nakties.
Greit ant beržo kaktos – iš upės išnėręs –
Vakaras mėlyną ranką uždės.
[Daugiau…]

Gubos

Rugio gubos šokiui sustoję
Ant kalvos, ties lanka palyta.
Atsimerk! – kad, saulėlydžiui grojant,
Gubų šokį ražienoj matytum.
[Daugiau…]

Bėkit, bareliai

Griežlė suklinka ir verkia ilgai savo suplėšyto lizdo
O rugiai gula ir gula baltu šešėliu, –
Bėkit, bareliai.
[Daugiau…]

Malda žemei

Žeme Žemynėle, atliūliuok
Baltaisiais rugių laukais.
Žeme Žemynėle atsiūbuok
Verkiančiais mano beržais.
[Daugiau…]

Prie strėvos

Pabudau iš gėlos kaip iš miego,
saulės laikrodžiams mušant vidudienį.
Ir miestas, nematomas niekam,
pasitiko – lyg praregėjimas.
Čia eglių gotiškos bonios,
drebulių mirguliuojančios arkos
Kiekvieną rūpesčio aiženą
tyla ir meile nugludina.
[Daugiau…]

Kelio pradžia

Čia kelio pradžia, kur klevai
Skamba savo šakom ir lapais. Kur žydi
Ramybe ir jaukumu kvapios bulvės melsvai…
[Daugiau…]

Mėlynas vakaras

Mėlynas vakaras – mėlynas mėlynas…
Mėlyni medžiai, mėlynas sniegas,
Mėlyni dunkso namų kvartalai,
Mėlyni šoka žmonių šešėliai…
[Daugiau…]