Rasakila

Pieva begalinė kaip dangus.
Rasakila sidabriškoj taurėj
iškėlus rasą paukščiui ir drugeliui.
[Daugiau…]

Papartis

Senolėj girioj, už raisto,
gyvena augalas keistas –
žaliom vėduoklėm lapoja.
[Daugiau…]

Čiobreliai

Sklinda violetiniai čiobreliai –
mažutėliai – vos nuo žemės kyla.
Ir paukšteliai gūžtoj įsiklauso
į pušyno aitrią kvapią tylą.
[Daugiau…]

Lūgnė

Lūgne, lūgne, laumių dukrele,
ežero ašara tavo veidely.
Spindi lygūs ežero veidrodžiai.
Sukasi saulė skliauto laikrodžiu.
[Daugiau…]

Ožrožė

Miško aikštelė iš laimės nušvito:
ožrožė skleidžias – rožinė rožinė.
Medžiai dėkoja, medžiai siūbuoja,
medžiai pasižada: “Ošime, ošime…
[Daugiau…]

Liepžiedžių kvapas

Šviesus ir svaiginantis liepžiedžių kvapas
vasaros vakarą – kaip indą pripildo.
[Daugiau…]

Bruknė

Išeina gandrai, upeliai ir šalavijai.
Tu pasilik.
Mūsų nerimo valandą,
kai reikia būti stipresniam už save.
Mūsų laukimo valandą –
per ją reikia išlaukti šimtmetį –
tu neišeik.
[Daugiau…]

Upokšnis

Tėviškės mažas upokšni,
jeigu dar esi kur nors.
Protėvių sielos atspindys.
Tyras ir virpantis.
Žemės veidrodis.
Ar pažinsim save?
Ar pažinsim save?
Kas mes?

Ajerai

Vakaras ateina iš pelkių,
nešdamas aitrų svaiginantį
kvapą, vienišo gandro
kleketavimą.
[Daugiau…]

Trys žemės ženklai

l. ASIŪKLIS

Pasakyk, iš kur tu atėjai,
asiūkli, iš kokio tūkstantmečio
tavo šaknys kvėpuoja po
mano kojom?
Ko geidei iš saulės ir perkūno?
Kokią žinią atnešei perduoti –
kokį perspėjimą – šiam pavasariui?
[Daugiau…]