Žemės žodžiai

Išsipylė baltas kmynas
Su vėdrynu prie Lėvens.
Aš praeisiu. Ar tos lankos
Po manęs taip pat gyvens?
[Daugiau…]

Ant žemės delno

Palei svyruoklius baltus
Žali šaltiniai alma.
Laiko mane kaip smiltį
Žemė ant savo delno.
[Daugiau…]

Šilagėlė

Šilagėlę atnešei iš miško…
Pilną taurę mėlyno spindėjimo,
Su rasa dugne.
[Daugiau…]

Žemuogė

Baltą žiedą pakėlei mažytį –
Gyvą snaigę, pamestą pusnyne.
Žaluma visas šlaitas užtvino.
Tiktai tavo sniegelis švyti.
[Daugiau…]

Eglelė groja

Baltas rūkas nebyliai slenka,
Apkabina lazdynus ir lanką.
Ant akiračių juodo vainiko
Saulės vienas taškelis beliko.
[Daugiau…]

Miško šokis

Pirmąkart matau berželį tokį,
Krykščiantį kiekvienu lapeliu.
O berželi, kas tave išmokė –
Išsilieti sūkuriu žaliu?..
[Daugiau…]

Lankoje

Skinsiu linksmą, šviečiantį vėdryną,
Skinsiu liūdną, mėlynę varpelį,
Baltąjį kraujažolės žvaigždyną…
[Daugiau…]

Rasa

Brėkšta. Pieva sklidina rasos –
Per kraštus lyg ims ir pasilies.
Kažin kas čia po kruopelę spindinčios šviesos
Uždegė ant kiekvienos žolės.
[Daugiau…]

Rytą prie šaltinio

Akmenėli pilkūnėli,
Ar miegi, ar miegi?
Nepakėlė, nenugėlė
Vandenėliai šaltį?
[Daugiau…]

Auštant

Vai, pasakyki, šile, ką šiąnakt sapnavai,
Ką sapnavai,
Kad ant pušų spyglių – kaip ant blakstienų –
Lašai, lašai?
Gal veltui sidabrinių mėnesienų
Tu ko prašei?
Gal iš pavasarinės laimės pravirkai,
Tu pravirkai?..
[Daugiau…]