Kvailas kirvelis

Parbėga iš miško Kirvelis,
Verkia, Vartus apkabinęs…
Lenkias prie Vartų Takelis:
– Ko gi tu toks nusiminęs?

– Nenoriu kapoti Lazdyno!
Nenoriu aš Drebulės kirsti!
Skauda galva geležinė,
Kai medis beginklis nuvirsta…
O mano broliai negirdi,
Broliai – pikti Geležiūnai –
Šįryt Berželį nukirto –
Eglės ir Žilvino sūnų.

Žemėje šitiek kelių!
Danguj – žvaigždžių milijonai!..
Kam aš gimiau kirveliu,
Jūs pasakykit man, ponai?

Kad aš seselę turėčiau,
Slibino nuotaką ant Stiklo kalno –
Galvas nukirst tai galėčiau
Slibinui Devyniagalviui.

Kur ta seselė, tas kalnas, parodyk…
Ragana bėga per sniegą,
Slibinas, raganos brolis,
Pasakų knygoje miega…