Kopūsto dalia

Liepos rytą paskutinį,
Rytą baisų, rytą rūstų,
Du drugeliai sidabriniai
Skrido bombarduot kopūstų.

Lysvėmis ropojo vikšrai,
Nesulaikomi kaip tankai:
„Ei, greičiau! Kol miega vištos,
Tos kuoduotos kiemo pankės…”

O darže kopūstas žalias –
„Ką daryt? – liūdnai galvojo. –
Sprukčiau tučtuojau į šalį, –
Bet kas duos man antrą koją?..”

Baisiai graudžiai atsidūsta:
„Jeigu Briuselio kopūstas
Būčiau ar Kalafioras –
Paprašyčiau kojos tvorą”.

O tvorelė šimtakojė,
Tai išgirdusi kvatojo
Ir, prižadinus iš miego
Vartelius, pro juos išbėgo.

Atskubėjo (kas čia daros?)
Vištos ir gaidys Gaidaras,
Ir ankstyvą liepos rytą
Buvo tankai sustabdyti.

Likęs gyvas tas kopūstas,
„Aš laimėjau!” – šoko pūstis…
Šokiai baigės vieną dieną
Baisiai rūgščia kopūstiene.