Idilė

Pelkių tyloj švilpiniuoja Pano skudučiai.
Giriose briedžiai geria iš gėlo šaltinio.
Paparčių pavėsyje plazda vėjo plaukai palaidi.

Sidabriniai upėtakiai nardo po krioklio purslom.

Debesys šlama senų ąžuolų viršūnėse. Piemenys
tvenkia linksmą srovę vandens malūnėliais.
Šoka ėriukų banda nuo akmens ant akmens.

Auksiniai upėtakiai žaidžia su krioklio purslom.

Žvejo sapne teliūškuoja vanduo į luotą.
Žiūri pro miglą raudona saulės akis.
Kvepia nendrės. Iš ežero dvelkia drėgna vėsuma.

Vakare per lygų vandenį grįžta valtys namo.
Girgžda irklai, ir aidi nuo kranto laimingas
juokas ir jaunos moteriškės daina.

Tamsūs upėtakiai miega po krioklio purslom.