Gaudė gražios girios

Gaudė gražios girios,
giriomis aidėjo,
girių gausmo gandas
pagiriais nuėjo.

Degė baltos ugnys
švento Jono naktį –
ai, ko aš kaip ugnys
negaliu sudegti? …

Būtų ilgos liepsnos
ir širdis užgesus
ir ant tavo lūpų
dvi sidabro rasos …

Tas rasas – tos liepsnos,
ta širdis – tas lūpas,
ir tegu taip amžius
du vienudu klūpos.

Ir tegu gaus girios,
kaip juodu mylėjo
ir kaip girių gausmas
pagiriais nuėjo.