Daržininkas

Aš visą pavasarį mielą
gėlytes darže sodinau
ir sutemų pilna lūšnelę
visai užmiršau, užmiršau.

Už lango alyvos pražydo.
Alyvos žydėjo širdy.
Ir sulą išgėrė ir midų
tie baisūs šešėliai, juodi.

Nebūtų čia saulė viešėjus,
negrįžtų ruduo nei šalna.
Ir taip apie vargo žegnotus arėjus
liūdnai neskambėtų daina.

Pabiro dvi ašaros, brangūs safyrai,
ir žėri ne žemės ugnim.
Ir dienos į saulę pasviro …
Kas bus, o kas bus su manim!..

Aš visą pavasarį mielą
gėlytes darže sodinau
ir sutemų pilną lūšnelę
visai užmiršau, užmiršau.