Ant žemės delno

Palei svyruoklius baltus
Žali šaltiniai alma.
Laiko mane kaip smiltį
Žemė ant savo delno.

Laiko ji mano kraują –
Gyvą raudoną šaltinį.
Mano meilę ir šauksmų, –
Vėtrą pavasarinę.

Ir mano rūpestį sunkų
Žemė kaip smiltį laiko.
Ar tu girdi mane –
Savo šaukiantį vaiką?

Laiko ji kryžius juodus,
Mano pelenus baltus…
Tenai vidudienį – vasarą –
Vėjas, kraupus ir šaltas…

Laikyk tu mano svajonę,
Mano žvaigždės likimą!
Saugok tu mano meilę,
Skausmą ir prakeikimą!

…Palei svyruoklius baltus
Žali šaltiniai alma.
Laiko žmogų kaip žvaigždę
Žemė ant savo delno.