Trumpas sustojimas lietuje

per dieną žemę lietų godžiai plempia
kuriam kas valandą mažiau erdvės
stotis bažnyčia kapinaitės plentas
ir autobusas kur tuoj pat judės
[Daugiau…]

Vėlinės, 1990

Šviesotamsa. Ir lyg kažkas balsu
mane viliotų prie audrotos jūros.
Šnabždu į vėją: “Viešpatie, esu
tik balsis vienadienės konjunktūros,
tik žodžių tarnas, Sąskambių piemuo.
Akmuo likimų kryžkelėj. Golemas.
Tik aido aidas. Netgi ne skiemuo,
bangos purslelis, žiedas chrizantemos.”
[Daugiau…]

Kvailutės Onulės rauda

Rado Onulė prie tako
raudoną siūlą
iš vaikiškos kojinės,
o gal iš vaivorykštės?
Atsisėdo ant kupsto,
ir pagailo Onulei to siūlo,
ir iš gailumo –
apsiverkė.
[Daugiau…]

Pilnatvė

Ištirpsta kaip sena karta
Ramių laikų nepastovumas.
Bemintė laimės valanda
Ir josios vaikiškas dosnumas. [Daugiau…]

Gyventi – antrąkart

Gyventa neilgai. Tiktai užaugo medžiai,
Pavasarinių liūčių prausiami,
Tik aibės negandų nuėjo skradžiai
Po tėviškės šviesiuoju dangumi.
[Daugiau…]

Poeto Dievas

MYLI mane, Dievuli geras,
Skliautuose šypsais ir sakai:
Tau upės bėga, girios šnera
Ir metų keičiasi laikai…
[Daugiau…]

Gėlės

ŠIĄ prietemą tylią, šią prietemą ramią
Žydėkite, gyvos, spalvingos ir kvapios
Bei nuostabios gėlės, ant vienišo kapo
Ir puoškit jaunystę priglaudusią žemę!
[Daugiau…]

Vakaro tyla

RAMU, tik epušės visi lapeliai
Staiga pakyla ir smagiai
Plasnodami vėl nutupia negalioj,
Lyg pririšti drugiai…
[Daugiau…]

Dar niekad

DAR niekad taip žemė visa nežydėjo,
Taip niekada toly nemėlo šilai –
Lakštingalos suokė, upeliai klegėjo
Ir džiaugėsi džiaugės visi inkilai…
[Daugiau…]

O skaisti

O SKAISTI ir tyra, lyg prašilusį ledą
Prasigraužus linksma vandenėlio srovė,
Įsilieja širdin ir, atgavusi žadą,
Vieversėlio giesme virpuliuoja erdvėj,
[Daugiau…]