Vaikystės draugams

Kurgi jūs pradingot?
Kas dabar jus gano?
Kur jūs, stebuklingi,
Iš vaikystės mano?

Stebuklinga staltiese!..
Stebuklingas kilime!..
Kuom aš nusikaltęs?
Ak, už ką nemylimas?
Kur šunelis rudas?
Kur maža Pelenė,
Ta, kur aukso rūbais
Skraidė rūmų menėj?

Kurgi tu, medinis
Žirge juodbėrėli?
Kurgi jūs, švininiai
Šaunūs kareivėliai?..

…Staltiesė iširus…
Viralo lėkštelė…
Į pakrantę irias
Elgeta muselė.

Kilimas suplyšęs…
Pririštas prie stalo,
Skristi nesiryžta
Į spalvotą šalį.

Ir Pelenei šluota
Šiandien visas kraitis…
Ak, su kuom gi puotoj
Šoka karalaitis?

Kilpa smaugia Bitę… –
Stokite, kareiviai!
Atakuot jie bijo
Voro tinklą kreivą.

Argi jūs negirdit,
Kaip jinai kankinas?
Kas gi jūsų širdis
Karštas užrakino?..

…Užu rankos vedas
Kareivėlis vienas:
– Užrakino Metai –
Trisdešimt ir Vienas.