Kaip gera jaust

KAIP gera jaust tave, didžiuotis ir ilgėtis,
Sunkaus likimo naštą nešt drauge,
Svajoti, laukti, šviesią ateitį regėti
Su ašara, su šypsena džiugia…

Kaip gera prisiminti laimė vakarykštė –
Galbūt skurdi, bet kaip miela jinai –
Ir kas tada ana skaudi likimo rykštė
Bauste bebaudžianti mus amžinai!

Ateiki, miela, tad sušilt prie atminimų
Nuolat liepsnojančios kaitrios ugnies,
Kur tavo karžygiai ant kalavijų rymo
Ir kur vaidilų kankliai tau minės

Šiaulių ir Žalgirio garbe gėlėtas pievas,
Strėvos ir Vorkslos kruvinus krantus…
Ir kad ne visada žiaurus tau buvo Dievas,
Ne visada tau mindžiojo šventus

Jausmus žiauri, beteisė atėjūno koja…
Ateik pasididžiuot ir pasiguost…
Iš laiko dulkių karžygiai atjoja,
Kardų žaibais švytruodami danguos…

Ir eina kankiniai išvargę ir išblyškę
Iš Sibiro kasyklų ir žiemos,
Iš Panevėžio, Rainių ir iš Pravieniškių
Sugrįžtantys į prieglobstį mamos…

Kaip gera jaust tave, didžiuotis ir ilgėtis,
Žiauraus likimo naštą nešt drauge,
Svajoti, laukti, šviesią ateitį regėti
Su ašara, su šypsena džiugia…