Aš be tavęs kaip be lietaus išdžiūvus žemė
Tuščia iš ilgesio rankas į erdvę tiesiu,
Joj net šešėlio tavo mielo nepaliesiu!
O ateitis… ar tik vienuolio laimę lemia?
Į dvi šali mus nubloškė žiaurus likimas;
Nei viens kitam draugais sau rankų nepaduosi,
Silpnybės valandoj viens kito nepaguosi;
Tik praeities kankins beširdis atminimas.
O tau ar po langais lig šiolei rožės žydi?
Ir gieda amžinas jaunų dienų svajones?
Ar gal ir tau jas nusmelkė prityrę žmonės?
Ir šypsena paskui naivėlius palydi!
O vis dėlto, kad ramios, žvainos naktys šviečia
Ir paslaptingai mirksi danguje žvaigždutės,
Žinau, kad tavo žiūri ten liūdinčios akutės;
Jos ten greta nurimti ir manąsias kviečia.
(+10)
Loading...
Autorius: 
Kategorija: 
Peržiūrėta: 16,065 | 
labai grazus eilerastis man tai patinka tas eilerastis o jums vaikai ar patinka eilerastis toks grazus
draugo liudesys
man irgi patinka
;)))***
Man taj labaj patiko šitas Eileraštis. ;*
nuostabus
nuostabu,tam kuriam skirtas jis turetu labai dziaugtis:)
labai grazus eilerastis
labai fainas eilerastis ir graudinantis
geras eilerastis patiko
labai verksmingas jau pradejau verkt
nju jo tikrai graudus
gal ir nieko butu tas eilerastis
Šis eilėraštis nors graudus bet labai gražus.