Yra žmogus ir Dievas

Yra žmogus ir Dievas
tarp žemės ir dangaus.
Nei dulkės, nei šešėlio
už Dievo ir žmogaus.

Ir ta malda maldų šventovės
ir tie šalti stabai,
kur auksu žiba, žydi sidabru –
lavonai ir grabai.

Lavonai ir grabai per visą žemę,
kur eis mirtis, kur neis.
Visur juodų sodybų žiburėliai
į dūšią smenga degančiais viniais.

Ir mano sutemų tylus artėjimas
toks liūdnas ir baugus …
Kažkas už durų kalba Libera,
kažkas išeina iš namų toks geras, toks brangus.

O aš sapnuoju taip: yra žmogus ir Dievas
už žemės ir dangaus.
O aš regiu: nei dulkės, nei šešėlio
tarp Dievo ir žmogaus.