Vallis umbrosa

“Bernardai, ko čia atėjai?” paklausė žemė, ,
,Bernardai, ko čia atėjai?” dangus paklausė.
– Į žilą samaną pasižiūrėt, kol nesutemę,
ir Viešpaties didžiuos dienos darbuos paliaupsint.

“Ko atėjai į girių gelmę, į giliausią?
Kas iš pasaulio tavo liūdną sielą tremia?”
– Aš atėjau cistersų kelio pasiklausti
ir žemės laimei ir džiaugsmams ištarti amen.

Ateikit, šaukia čia ir jus vallis umbrosa,
ateikit, šaukia ąžuolai ir pušys žalios,
ar kunigaikštis Akvitanijos, ar brolis tu karaliaus.

Palikit rudeniui puokštes akacijų ir rožių …
Kaip čia atėjom, taip išeit bus ar ne džiaugsmas,
kai Jėzaus rožių Karalienė pasišauks mus?!