Sulamita

Aš žinau, aš žinau tavo mitą,
tavo mitą pasaulis užmirš –
Aminadabo duktė Sulamita,
be tavęs kas per amžius nemirs?

Tave nudegė rudenio saulė,
parudavus per žiemą buvai,
tamsiaveidė buvai kaip pasaulis,
liūliavai, kaip liūliuoja laivai.

Tu Ermono rasoj nusiplovus
pasikelsi Jeruzalės link –
avinai šoks per kalnus ir griovius,
ir bus kloniuose gera ir linksma.

Nebylė balandėlė iš tolo
nebyliai tau į sielą kalbės,
ir Dubysa su savo upeliais
tau per Lietuvą plačią tekės.