Šeštoji diena

VEŠLIAI žaliavo žemė neišdžiuvus,
O skliautuose spindėjo amžini darbai…
Dar žemės dumblas drėgnas, šaltas buvo,
Tai lipdomas iš rankų tu sunkus dribai…

Ne vergą, žemės viešpatį padarė
Tave, sutingusį inertiška mase;
Įpūtęs savo kibirkštį nemarią,
Tau aitrų ilgesį paliko akyse…

Ir, atsistojęs prieš visatos mįslę,
Alsuodamas dievybės įkvėptu kvapu,
Jauti, kaip tvinksi, teka gyslom

Tas nuodėmingas žemės įgeidis kraupus:
Iš dumblo kilęs – žemėn nuolatos drimbi,
Tik retkarčiais Kūrėjo kibirkštim žibi…