Po Viešpaties dangum

Ar upė ten, ar medis ten dainuoja? ..
Ir vis balsiau, ir vis balsiau…
Sustojau aš po vasaros dangum aukštuoju
ir laukiu – ir klausau.

Ar paukštis ten, ar girios vėjas šaukia
mane vardu?
Einu ir ieškau jo – ne upė, ne; ne paukštis, ne; ne obelis palaukėj;
einu ir ieškau jo – ir nerandu.

Sutemsta. Vakaras. Naktis. Ir žvaigždės didelės ir mažos
užsidega platybėse dangaus.
– Tenai, tenai!.. Ir ištiesiau rankas – miražas …
O nepaliauja šaukt manęs, o nepaliauja gaust.

Ir vėl diena – ir upė ten, ir medis ten dainuoja,
ir paukštis, irgi vėjas, irgi vis balsiau…
Sustojau aš po Viešpaties dangum aukštuoju:
klausau – klausau – ir neatsiklausau.