Pirmas žiburys

Bemiegės, sunkios naktys susirinko
prie mano slenksčio pravirų namų,
kaip juodos burės supas jos aplinkui
ir migdo širdį man, ir aš imu

užmiršt vidudienį, užmiršt kelionę
pro rytmečio vartus ir pro laukų gėles,
pro kalnus ir pro lygumas žalias
į paskutinio sapno klonį…

O jis jau čia. jau veria mano langus
ir, kaip pailsę žemės skausmo bangos,
tyliai sudūžta pas duris.

Ir, kaip paguodos pilnas Kristaus žodis,
sublyksi tąnakt Getsemani pasirodęs
pirmas Žiburys.