->
Amžinos Meilės kūdiki,
aš žinau, tu nemoki rūstauti,
kuris miegojai pirmą naktį ant žemės
pas asilą ir pas jautį.
[Daugiau…]
|
||||||
-> Amžinos Meilės kūdiki, Yra žmogus ir Dievas Į žalsvą komunijos žvakę Vitraže angelas rėkia stiklinės moteries. Prieš mirtį nejučiom prisiglaudei prie savo Dievo. Kodėl nesakei, kad mane palaiminsi? Grindinio akmenys mėnesienoje skambėjo vandeniu, Kiekvieną rytą Viešpaties didžioji saulė -> O, Kazimierai Šventasis! |
||||||
© 2024 Eilerasciai.lt - poezija, eilės, eilėraštukai, eilėraščiai. |
Naujausi komentarai